Kodėl jūsų pranešimai spaudai vis dar nematomi?

Žinote tą jausmą, kai išleidžiate puikų pranešimą spaudai, o atsakymas – tyla? Jūs įdėjote pastangų, kruopščiai parašėte tekstą, išsiuntėte dešimtims žurnalistų, bet… nieko. Nė vienas straipsnis, nė viena užuomina. Problema ne tame, kad jūsų naujienos neįdomios. Problema dažniausiai slypi tame, kaip jas pateikiate ir kam jas siunčiate.

2026 metais žaidimo taisyklės pasikeitė dar labiau nei bet kada anksčiau. Žurnalistai kasdien gauna šimtus pranešimų spaudai. Jų dėmesio trukmė – kelios sekundės. Jei per tą laiką nesugausite dėmesio, jūsų pranešimas keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Ne todėl, kad jie pikti ar nesuinteresuoti – tiesiog neturi laiko.

Bet štai gera žinia: kai išmokstate taisykles ir pritaikote savo pranešimus prie šiuolaikinės medijų aplinkos, rezultatai būna stulbinantys. Kalbame apie tikrą matomumą, apie straipsnius prestižiniuose leidiniuose, apie tai, kad žurnalistai patys pradeda jums skambinti.

Struktūra, kuri veikia greičiau nei kava ryte

Pamirškit viską, ką mokėte apie pranešimų spaudai rašymą prieš penkerius metus. Senoji formulė „kas, kur, kada, kodėl, kaip” vis dar svarbi, bet ji turi būti supakuota visiškai kitaip.

Pirmasis sakinys – jūsų vienintelė kulka. Jei jis nešauna tiesiai į tikslą, žaidimas baigtas. Užmirškite ilgus įvadus apie tai, kokia nuostabi jūsų įmonė. Pradėkite nuo to, kas tikrai svarbu skaitytojui. Pavyzdžiui, vietoj „UAB „Technologijos+” džiaugiasi galėdama pranešti apie naują produktą”, rašykite: „Lietuvos įmonės nuo šiol galės sumažinti energijos sąnaudas 40% – ir tai kainuos mažiau nei viena kava per dieną”.

Jūsų antraštė turi būti kaip geras anekdotas – trumpa, aiški ir tuoj pat suprantama. 2026 metais daugelis žurnalistų pirmiausia skaito pranešimus mobiliuose telefonuose. Jei antraštė netelpa į vieną eilutę, jau pralaimėjote pusę mūšio.

Struktūruokite informaciją atvirkštine piramide, bet su šiuolaikiniu akcentu. Svarbiausia informacija – pirmame paragrafe. Antrame – kodėl tai svarbu. Trečiame – kontekstas. Tik tada – detalės. Daugelis žurnalistų neskaitys toliau trečio paragrafo, jei nepagausite jų dėmesio.

Štai konkretus pavyzdys, kaip turėtų atrodyti pirmi trys paragrafai:

Paragrafas 1: Kas nutiko ir kodėl tai svarbu (vienas-du sakiniai maksimum)
Paragrafas 2: Konkretus poveikis – skaičiai, faktai, nauda (du-trys sakiniai)
Paragrafas 3: Citata, kuri suteikia žmogiškumo ir patvirtina svarbą

Turinys, kuris verčia žurnalistus sustoti ir perskaityti

Žinote, koks didžiausias skirtumas tarp pranešimo, kuris baigiasi publikacija, ir to, kuris baigiasi šiukšliadėžėje? Pirmuoju atveju žurnalistas galvoja: „Vau, tai tikrai įdomu mano skaitytojams”. Antruoju – „Na ir kas?”

Jūsų pranešimas turi atsakyti į vieną pagrindinį klausimą: kodėl tai turėtų rūpėti žurnalisto auditorijai? Ne jums, ne jūsų vadovui, ne jūsų akcininkams – būtent skaitytojams, žiūrovams ar klausytojams.

Vengkite korporatyvinio žargono kaip maro. Žodžiai „inovatyvus”, „revoliucinis”, „pirmaujantis rinkoje” – tai tuščios frazės, kurios nieko nereiškia. Vietoj jų naudokite konkrečius faktus. Ne „inovatyvus sprendimas”, o „metodas, kuris sutaupo 15 valandų per savaitę”. Ne „revoliucinis produktas”, o „pirmas Baltijos šalyse įrenginys, galintis…”.

Citatos – tai ne vieta pagirti save. Tai vieta papasakoti istoriją, suteikti emocijos, parodyti žmogišką pusę. Bloga citata: „Mes labai džiaugiamės šiuo pasiekimu ir tikimės tolesnės sėkmės”. Gera citata: „Kai mūsų klientė Rasa paskambino ir pasakė, kad sutaupė 500 eurų per mėnesį, supratau – mes kažką darome teisingai”.

Vizualinis turinys – jūsų slaptas ginklas

2026 metais pranešimas spaudai be kokybiškai parengto vizualinio turinio yra kaip restoranas be maisto. Technikiškai gali egzistuoti, bet niekas nenori ten užsukti.

Bet dėmesio – nekalbame apie jūsų logotipą ant balto fono ar nuobodžią produkto nuotrauką iš katalogo. Kalbame apie vizualinį turinį, kuris pasakoja istoriją ir kurį žurnalistas gali panaudoti iš karto.

Aukštos kokybės nuotraukos turi būti ne mažesnės nei 2000 pikselių pločio. Taip, net jei jos bus naudojamos tik internete. Žurnalistai neturi laiko prašyti geresnės kokybės – jie tiesiog ras kitą istoriją su geresnėmis nuotraukomis.

Įtraukite įvairių kadrų: produkto ar paslaugos „veikime”, žmonių naudojančių jūsų sprendimą, užkulisių, emocingų momentų. Viena nuotrauka gali pasakyti daugiau nei pusė jūsų pranešimo.

Video turinys tapo ne prabanga, o būtinybė. Trumpas 30-60 sekundžių video klipas gali padidinti jūsų pranešimo patrauklumą 300%. Bet čia svarbu: video turi būti profesionalios kokybės. Geriau jokio video nei prastos kokybės įrašas su blogai girdima garso takelio.

Infografikos – puikus būdas pateikti sudėtingus duomenis patraukliai. Bet jos turi būti tikrai informatyvios, ne tik gražios. Kiekviena infografika turi pasakoti savo mini istoriją ir būti suprantama net be papildomo konteksto.

Platinimo strategija, kuri veikia šiandien

Turėti puikų pranešimą spaudai – tai tik pusė darbo. Antra pusė – užtikrinti, kad jis pasiektų tinkamus žmones tinkamu laiku tinkamu būdu.

Pamirškit masinio siuntimo sąrašus. Taip, žinau, lengva tiesiog įkelti 500 el. pašto adresų ir paspausti „siųsti visiems”. Bet atvirumo lygis tokių laiškų? Apie 2-3%. Tai reiškia, kad 97% jūsų pastangų eina veltui.

Vietoj to, sukurkite tikrai tikslinį sąrašą. 20 tinkamų žurnalistų, kurie tikrai rašo apie jūsų sritį, yra 100 kartų vertingesni nei 500 atsitiktinių kontaktų. Kaip juos rasti? Paskaitykite leidinius, kuriuose norite pasirodyti. Pažiūrėkite, kas rašo apie panašias temas. Susekite juos socialiniuose tinkluose. Pasikalbėkite su jais dar prieš siųsdami pranešimą.

Personalizacija – ne pasirinkimas, o būtinybė. Kiekvienas el. laiškas turi būti pritaikytas konkrečiam žurnalistui. Ne, nekalbame apie „Sveiki, [vardas]” automatizaciją. Kalbame apie tikrą personalizaciją: „Labas Jonai, mačiau tavo straipsnį apie dirbtinį intelektą praėjusią savaitę – puikus įžvalgumas apie duomenų saugumą. Manau, kad ši istorija galėtų būti įdomi tęsinys…”

Laikas irgi svarbu. Antradieniai-ketvirtadieniai, 9-11 val. ryto – statistiškai geriausi laikai siųsti pranešimus. Bet dar svarbiau – vengti dienų po ilgų savaitgalių ar prieš šventes, kai žurnalistų el. pašto dėžutės perpildytos.

Skaitmeninė ekosistema aplink jūsų pranešimą

Pranešimas spaudai 2026 metais negyvena atskirai. Jis yra dalis didesnės skaitmeninės ekosistemos, ir jūs turite tą ekosistemą sukurti.

Specialus puslapis jūsų svetainėje – būtinas dalykas. Žurnalistas, gavęs jūsų pranešimą, greičiausiai užsuks į jūsų svetainę. Jei ten nebus specialaus puslapio su visa reikalinga informacija, prarasite 50% galimybės gauti publikaciją.

Šiame puslapyje turi būti: pilnas pranešimas, aukštos kokybės nuotraukos ir video (lengvai parsisiunčiamos), papildoma informacija ir kontekstai, kontaktai žiniasklaidai, galimybė užsiregistruoti interviu. Viskas vienoje vietoje, lengvai pasiekiama, gerai suorganizuota.

Socialiniai tinklai – ne tik platinimo kanalas, bet ir patikimumo rodiklis. Žurnalistai tikrina jūsų socialinius tinklus. Jei ten tuščia ar neaktualus turinys, tai kelia klausimų apie jūsų patikimumą.

Koordinuokite pranešimo išleidimą su socialinių tinklų kampanija. Bet ne atvirkščiai – nepublikuokite visko socialiniuose tinkluose prieš išleisdami pranešimą spaudai. Žurnalistai nori eksklyvumo, bent jau jausmo, kad jie gauna informaciją pirmieji.

LinkedIn tapo ypač svarbus B2B sektoriuje. Jūsų pranešimas turi būti pritaikytas ir LinkedIn formatui – trumpesnis, su akcentais į verslo naudą, su tinkamais hashtag’ais.

Matavimas ir optimizavimas – nuo spėjimų prie tikslių duomenų

Jei nematavote rezultatų, negalite jų gerinti. Taip paprasta. Bet daugelis įmonių vis dar siunčia pranešimus spaudai ir tiesiog tikisi geriausio.

Pagrindiniai rodikliai, kuriuos privalote sekti:

Atvirumo lygis – kiek žurnalistų atidarė jūsų el. laišką. Jei žemiau 20%, problema jūsų temos eilutėje arba siuntėjo reputacijoje.

Paspaudimų lygis – kiek žurnalistų paspaudė nuorodas jūsų laiške. Tai rodo, ar turinys pakankamai įdomus, kad žmogus norėtų sužinoti daugiau.

Publikacijų skaičius ir kokybė – ne tik kiek kartų buvote paminėti, bet ir kur, kokiame kontekste, su kokia žinute.

Socialinio atgarsio metrika – kaip jūsų pranešimas pasklido socialiniuose tinkluose, kas jį dalijosi, kokie buvo komentarai.

A/B testavimas – jūsų geriausias draugas. Išbandykite skirtingas temos eilutes, skirtingus pirmus paragrafus, skirtingus siuntimo laikus. Bet testuokite po vieną elementą vienu metu, kitaip nežinosite, kas veikė.

Sukurkite sistemą grįžtamajam ryšiui rinkti. Po kiekvienos kampanijos pasikalbėkite su keliais žurnalistais – net jei jie nepublikavo jūsų istorijos. Paklauskite, kodėl nepublikavo, kas galėjo būti geriau, kas juos sudomintų ateityje. Ši informacija – aukso vertės.

Santykiai su žurnalistais – ilgalaikė investicija, ne vienkartinis sandoris

Štai tiesa, kurios daugelis nenori girdėti: vienintelis pranešimas spaudai, net ir tobulas, retai kada sukuria stebuklus. Kas tikrai veikia – ilgalaikiai santykiai su žurnalistais.

Pagalvokite apie tai kaip apie tinklaveikos renginį. Jūs neateitumėte į renginį, neįteiktumėte vizitinės kortelės pirmam sutiktam žmogui ir neišbėgtumėte. Taip pat neturėtumėte elgtis su žurnalistais.

Būkite naudingas šaltinis, ne tik tada, kai turite ką parduoti. Pasidalinkite įdomia statistika, kuri gali būti naudinga jų straipsniams. Pasiūlykite ekspertinį komentarą, kai matote, kad jie rašo apie jūsų sritį. Pasveikinkite su gerai parašytu straipsniu.

Sukurkite „žurnalistų kambarį” savo svetainėje – vietą, kur žurnalistai gali rasti visą reikalingą informaciją apie jūsų įmonę: nuo logotipų iki istorinių duomenų, nuo vadovų biografijų iki praėjusių metų pranešimų archyvo.

Reagavimo greitis – kritiškai svarbus. Kai žurnalistas kreipiasi su klausimu, jūs turite atsakyti per valandą. Ne kitą dieną, ne po pietų – per valandą. Žurnalistai dirba su griežtais terminais, ir jei neatsakysite greitai, jie ras kitą šaltinį.

Būkite pasiekiami. Tai reiškia, kad jūsų kontaktai turi būti aiškūs ir lengvai randami. Mobilaus telefono numeris, el. paštas, gal net WhatsApp ar Signal. Ir kas svarbiausia – atsakykite, kai skambina.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Efektyvūs pranešimai spaudai 2026 metais – tai ne raketų mokslas, bet tai tikrai ne ir atsitiktinumas. Tai sistema, strategija, nuoseklumas.

Pradėkite nuo turinio, kuris tikrai vertas dėmesio. Ne kiekvienas įmonės įvykis nusipelno pranešimo spaudai. Geriau išleisti tris tikrai stiprius pranešimus per metus nei dvylika vidutiniškų per mėnesį.

Investuokite į kokybę – ir turinio, ir vizualinio, ir techninio paruošimo. Vienas profesionaliai parengtas pranešimas su puikiais vizualais atneš daugiau rezultatų nei dešimt skubotai sukarpytų tekstų.

Kurkite santykius, ne tik siunčiate pranešimus. Žurnalistai – tai žmonės, ne robotai. Jie vertina autentiškumą, patikimumą, naudingumą. Tapkite tuo žmogumi, kuriam jie patys skambina, kai reikia eksperto komentaro.

Ir galiausiai – būkite kantrūs, bet nuoseklūs. Pirmasis pranešimas gali neduoti rezultatų. Antrasis – taip pat. Bet jei nuosekliai taikote teisingą strategiją, rezultatai ateis. Ir kai ateis, jie bus ilgalaikiai ir vertingi.

Medijų dėmesys šiandien – tai ne prabanga, o konkurencinis pranašumas. Įmonės, kurios moka efektyviai komunikuoti su žiniasklaida, auga greičiau, pritraukia geresnius talentus, lengviau pritraukia investicijas. Tai ne šalutinis bonusas – tai verslo būtinybė.

Taigi, ar jūsų kitas pranešimas spaudai bus tas, kuris pagaliau suveiks? Jei pritaikysite bent pusę to, apie ką kalbėjome, atsakymas greičiausiai bus „taip”.