Tylus revoliucija ant dviejų ratų

Vilniaus senamiesčio gatvėse jų jau niekas nebeskaičiuoja. Elektriniai paspirtukai – tai ne madinga žaisliukų kategorija, o realus transporto įrankis, kuris per kelerius metus iš esmės pakeitė tai, kaip lietuviai juda mieste. Ir ne tik juda – pakeitė tai, kaip savivaldybės planuoja infrastruktūrą, kaip verslas galvoja apie paskutinę mylią, kaip eismo dalyviai vienas kitą mato gatvėje.

Dar 2019-aisiais paspirtukų nuomos paslaugos Lietuvoje buvo egzotika. Šiandien „Bolt”, „Tier” ir kiti operatoriai valdo tūkstančius vienetų vien Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Skaičiai kalba patys už save – per 2023 metus Vilniuje užfiksuota daugiau nei keli milijonai paspirtukų kelionių. Tai jau ne hobis.

Infrastruktūra vejasi paskui vartotojus

Problema ta, kad miestas buvo suprojektuotas automobiliams. Dviračių takai atsirado vėliau, o paspirtukams – dar vėliau. Vilniaus savivaldybė pastaraisiais metais pradėjo skirti atskiras stovėjimo zonas, žymėti leistinus ir draudžiamus judėjimo koridorius. Kaunas eina panašiu keliu, nors tempas lėtesnis.

Tačiau realybė gatvėje vis dar chaotiška. Paspirtukai ant šaligatvių, paspirtukai prieš eismą, paspirtukai palikti pačioje nepatogiausoje vietoje – tai kasdienybė, kurią mato kiekvienas. Infrastruktūra kuria taisykles, bet žmonės jas interpretuoja savaip. Ir čia savivaldybės susiduria su klasikine dilema: reguliuoti griežtai ar leisti sistemai nusistovėti pačiai?

Atsakymas, matyt, kažkur per vidurį. Helsinkis, Amsterdamas, Paryžius – miestai, kurie jau praėjo šį etapą – rodo, kad be aiškių stovėjimo zonų ir baudų sistema neveikia. Lietuva šią pamoką mokosi su nedideliu vėlavimu, bet mokosi.

Paskutinė mylia – ne tik marketingo žodžiai

Urbanistai jau seniai kalba apie vadinamąją paskutinės mylios problemą – kaip žmogų nuvežti nuo viešojo transporto stotelės iki galutinio taško. Autobusas atvežė iki Žirmūnų tilto, bet biuras dar už puskilometrio. Anksčiau žmogus eidavo pėsčiomis arba važiuodavo automobiliu. Dabar – paspirtuku.

Tai realiai keičia viešojo transporto patrauklumą. Tyrimai Vakarų Europoje rodo, kad elektrinių paspirtukų integracija su metro ar autobusų tinklais padidina viešojo transporto naudojimą. Lietuvoje tokių išsamių tyrimų dar nėra, bet logika ta pati – jei paskutinė mylia nebėra problema, žmonės rečiau sėda į automobilį.

„Bolt” ir kiti operatoriai tai puikiai supranta ir aktyviai derasi su savivaldybėmis dėl integruotų bilietų sistemų. Kaunas jau eksperimentuoja su kombinuotais pasiūlymais. Tai ne filantropija – tai verslo modelis, bet poveikis miestui gali būti teigiamas.

Saugumas – nepatogi tiesa

Negalima kalbėti apie paspirtukus ir nutylėti nelaimingų atsitikimų. Lietuvos kelių policija fiksuoja augantį skaičių incidentų su elektriniais paspirtukais – dalis jų baigiasi rimtomis traumomis. Problema kompleksinė: greitis, alkoholis, šaligatviai, nematomumas naktį.

Operatoriai reagavo – įdiegė greičio apribojimus tam tikrose zonose, naktinį greičio mažinimą, reikalavimą patvirtinti amžių. Technologiškai tai įmanoma ir veikia. Bet vairuotojo elgesys – kitas klausimas. Šalmų niekas nenešioja, nors kai kurios šalys jau įvedė tokį reikalavimą.

Lietuvos teisinis reguliavimas šioje srityje keitėsi kelis kartus per pastaruosius penkerius metus ir tikriausiai dar keisis. Tai normalu – teisė vejasi technologiją, o ne atvirkščiai.

Kai du ratai pakeičia keturis

Elektriniai paspirtukai Lietuvoje – tai ne mados reiškinys, kuris praeis. Jie jau įaugo į miestų audinį taip giliai, kad grįžti atgal būtų keista. Klausimas ne ar jie liks, o kaip miestas juos absorbuos – ar sukurs infrastruktūrą, kuri padarys juos saugius ir naudingus, ar leis situacijai pūti chaose.

Vilnius ir Kaunas šiuo metu yra tame pačiame taške, kuriame Amsterdamas buvo prieš dešimtmetį su dviračiais. Olandai išsprendė šią lygtį – ir šiandien jų miestai laikomi etalonu. Lietuviški miestai turi galimybę pasimokyti iš svetimų klaidų, o ne kartoti jas. Ar pasinaudos šia galimybe – parodys ne kitas dešimtmetis, o artimiausių metų sprendimai dėl infrastruktūros finansavimo ir reguliavimo. Ratai jau sukasi – belieka nuspręsti, kuria kryptimi.